Puslapiai

antradienis, liepos 28, 2009

Geranoriškumas

Šįryt važiuoju darban. Prieky dviratininkas. Ir kažkokia kupeta, pro kurią važiuodamas dviratininkas rodo man ranka. Perspėja. Kad kupetą apvažiuodamas jo 'nenuskinčiau'. Privažiuoju. 2/3 kelio užversti keliomis nugenėtomis šakomis, kurias kažkas neseniai pametė. Sustojau. Šakas sumečiau pakelės griovin. Nustebino:

  • vežėjo nepastabumas (?) ar abejingumas. Juk praradus gerą kupetą vežamo krovinio, veidrodėlyje turėtum matyt. Turbūt tingėjo grįžt ir sutvarkyt.
  • kaimiečio elgesys. Nulipt nuo dviračio ir patraukt šakas truktų porą minučių (bent aš tiek sugaišau). Bet paprasčiau numint lyg niekur nieko, dėl visa ko mostelint vairuotojui ranka, kad pačiam nieko nenutiktų.

Visuotinas abejingumas.

pirmadienis, liepos 27, 2009

-ienė > -ė

Paskutiniu metu gan gausiai plėtota '-ienių' ir '-ė' tema. Bet niekur neužkliuvo kaip bus su vaikų pavardėmis. Ar pvz. Zvonkės dukra bus Zvonkė? Mintis šia tema kilo iš tos pozicijos, kad jei santuokiniam statusui slėpt imama pavardė su galūne '-ė', tai logiškai turi dingt '-aitės', '-ūtės', '-ytės' ir kt. Jei tokios galūnės lieka, tai '-ė' atsiradimas praranda 'slepiamąją' f-ją.

penktadienis, liepos 17, 2009

Kiniečiai išmoko gaminti kiaušinius

Technologija įdomi. Gal ne žurnalistinis ar juos norint 'išdurti' juokas: http://www.daokedao.ru/2009/06/30/kak-kitajcy-poddelyvayut-yajca/

Maisto kokybės reikalai

Ištraukos iš straipsnio "Ar esame tikri, kad ant mūsų stalo - sveiko gyvulio mėsa ir švarus pienas?" (http://www.lrytas.lt/-12476585051246683944-ar-esame-tikri-kad-ant-m%C5%ABs%C5%B3-stalo-sveiko-gyvulio-m%C4%97sa-ir-%C5%A1varus-pienas.htm ):

<...> Visai nesenai teko padėti kitiems ūkininkams gydyti jų gyvulius. <...> Užvažiavau, apžiūrėjau gyvuliukų, nusprendėme kas per bėda, parinkome vaistus iš jo vaistinėlės. Gyvuliams buvo leidžiami antibiotikai ir kiti vaistai. Po keleto dienų klausiu - kaip ligoniai, gal jau pasveiko. Ne - atsako. Išvežiau į skerdyklą, kadangi nelabai jie sveiko. <...>
Prieš keletą savaičių sunegalavo karvė. Senoka buvo, tad sugalvojau atiduoti į skerdyklą. Pasitaikė savaitgalis, ir matau, kad ji iki pirmadienio neišgyvens, tai susitariau su viena skerdykla, kad ją paims. Paskerdžiau karvę ir nuvežiau į skerdyklą, o ten tvarka baisesnė nei mano tvarte. Kritusių gyvūnų Lietuvoje beveik neliko. Visi kritę gyvuliai, priskiriami tokiai sąvokai, skerdžiami savo reikmėm. Bet kur jūs matėte save gerbiantį ūkininką, kuris sau skerstų ir valgytų 10-15 metų karvių mėsą, gražiau vadinamą jautiena, o tokių karvių per metus susidaro ne vienas tūkstantis.
Krito gyvuliukas, skambinam telefonu pagal skelbimą (superkame kritusius ir sanitarinius galvijus), kurių pilna kiekviename rajono laikraštyje ir didesniuose laikraščiuose, kurių pagal „griežtas“ veterinarines taisykles neturėtų būti, ir skelbimų, ir kritusių bei gydytų gyvulių supirkimo. Taigi atvažiuoja brigada, išmėsinėja karvę, skerdenas susikabina automobilyje ant kablių, kaip mažoje skerdykloje, sumoka kelis šimtus litų ir išvažiuoja miestiečių valgydinti. <...>
Paskerdus ar kritus suaugusiam galvijui, privalu ištirti, ar jis neserga kempinlige, reikia iš paskersto ar kritusio gyvulio smegenų paimti medžiagą tyrimui. Teko skaityti, kad tyrimas turi būti padarytas per 12 valandų, negali būti užšaldytas ar kitaip konservuotas. Bet ar taip yra? Mano paties ir ne vieno kaimyno kritusio ar paskersto suaugusio gyvulio (tyrimas privalomas vyresniems kaip 30 mėnesių galvijams) smegenų tyrimo veterinaras tikrai net nepaimdavo per 12 valandų, o per tą laiką reikia dar į laboratoriją nuvežti ir ištirti.
Kitą kartą krito, tai jokių tyrimų niekas nedarė, o atvažiavusi Rietavo sanitarijos mašina paėmė gaišeną ir išsivežė po 2 parų, pasižymėjusi, kad kempinligei tyrimas neimtas, tai turbūt ištižusiose smegenyse taip pat tyrimus darys. Pasiskerdi sau, tiksliau, pripjauni nepagyjančią karvę, paskambinęs anksčiau minėtai brigadai, jie žino, kad nurašant gyvulį reikalingas kempinligės tyrimas. Išima smegenis, sako - užsišaldyk. O kai veterinaras atvažiuos nurašyti gyvulį, tai atiduosi jam kempinligės tyrimui. Man kilo toks klausimas, gal mes taip visą kempinligę „tyrinėjam“?
Parduodu į pieninę savo karvių pieną. Atvažiuoja pieno priėmėja ir sako: tamstos karvių pienas suprastėjusios kokybės. Galvoju sau - nei karvės sirgo, nei pašarai keitėsi - negali būti. Vakare pasitikrinu, ar nėra karvių su tešmens uždegimais. Nerandu. Galvoju, gal ne ten ieškau. Kitą dieną vėl atvažiuoja pienvežis paimti pieno. Užsiropščiu ant pienvežio viršaus, o ten ant pieno supylimo angos koštuvas apaugęs uždėtas ir neplautas, turbūt nuo tarybinių laikų, net baisu pasidarė.<...>
Pasiūlyčiau žurnalistams pasidomėti vaistų apskaita ir bus matyti, kas yra kas. Atvažiuojate pas kokį neapdorotą VMVT ūkininką ir paprašote gydytų gyvulių apskaitos žurnalo. Jį privalo vesti kiekvienas ūkis, turintis gyvulių, ir saugoti bent penkerius metus. Gali būti tokių pasakymų, kad „mano gyvuliai neserga“, bet taip nebūna. Melžiamoms karvėms tokie susirgimai, kaip tešmens uždegimai, yra neišvengiami. Laimingi tie ūkininkai, kurių bandose šie negalavimai neviršija 20 proc., taip bent skelbia mokslininkai ir konsultantai.
Taigi jei ūkyje yra 100 karvių, gydytų karvių neturėtų būti mažiau nei 20, o jeigu iš tikrųjų, tai ir 30 sergančių karvučių per metus yra labai geras pasiekimas ūkyje. Taip pat tos karvutės prieš veršiavimąsi yra traukinamos, tai yra profilaktiškai leidžiami antibiotikai į tešmenį, kad nutrauktas melžimas nesukeltų uždegimo. Taip traukinamų karvių ūkyje būna vos ne 100 procentų. Tai taip pat turi būti registruojama žurnale, ką kalbėti apie kitus susirgimus. Kai kurios ŽŪB sergančių karvių pieną perkošia per centrifugas ir kitokius įrengimus, ir taip apdorotą pieną parduoda pieninėms. <...>

ketvirtadienis, liepos 16, 2009

Pažeidėjai

Pro langą matosi Lazdynų tiltas. Visame mieste informacija, kad darbo dieną 6-19 val. juo eismas draudžiamas, išskyrus viešąjį transportą. Spėju draudžiami ženklai yra ir prie pat įvažiavimo. Bet, kaip pas mus jau įprasta, savi interesai yra aukščiau nustatytų taisyklių, visuomenės normų ir kt. reguliavimų - viena po kitos mašinos rieda tiltu. Ir niekam neįdomu, nors tvarką prižiūrėt įgaliota policija tilto situaciją mato pro savo būstinės langus, o tiltą remontuojantys darbuotojai turėtų būti nepatenkinti jiems darbus trukdančiu srautu. Kol kas nors nenukentės ar nebus valldžios niukso nugaron, tol niekas nesuks galvos dėl tokių smulkmenų.