Meilės geografija

Šiandien ryte išgirdau, kad vakar iš 10-o aukšto iškritusi mergina išliko gyva dėl apačioje augusios akacijos ir tik apsilamdė šonus: http://www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=18710101 Šuolio motyvas - nelaiminga meilė. Tuo tarpu netolimam užsieny panašioj situacijoj atsidūręs vokietis nenuleido rankų ir imitavo mylimosios apiplėšimą: http://az.atn.lt/straipsnis/5065/meileje-—-kaip-ir-kare.
Peršasi išvados :):

1. Lietuviams stresinėse situacijose trūksta kūrybiškumo
2. Jaunas amžius ar nesubrendimas provokuoja radikalius veiksmus
3. Nors kažkas bando lietuviams lipdyt šiaurės italų etiketę, akivaizdu, kad jos nepateisiname savo intravertišku niūrumu ir iš to sekančiomis pasekmėmis - pagal savižudybes esame 1, kai italai atsilieka per visus 60 punktų: http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Valstyb%C4%97s_pagal_savi%C5%BEudybi%C5%B3_skai%C4%8Di%C5%B3.

Utenos miesto šventė

Puikus oras ir miesto šventės šurmulys. Maloniai nustebau išvydęs gausų būrį dalyvių, miestiečių ir gerą organizavimą. Ko trūko - nuoširdaus bendravimo. Gan keistai atrodo susiraukęs veidelis už stalo, nukrauto visokiais skanumynais, kurių nei nusipirkt, nei paragaut negali. Alkani neišėjom. Kas pyrago riekę, kas pupų saują ar alaus gurkšnį davė. Tačiau ne savo noru, o gražiai paprašius. Tuo tarpu apie kunigaikštienę (http://www.prunskiene.lt) net suplukę šokinėjo būrys kažkurio miesto dalyvių. Ir spragilą rankon idėjo, ir stalą nuklojo.

Ginučių krašto juka

Vakar išgirdau savotišką žuvienės receptą. Nugąsdino sūrumu. Reiks kada nors išdrįsti ir pagaminti. Trumpai:
Ginučiai taip pat turi savitą kulinarinį paveldą. Budingiausias šio kaimo patiekalas žuvienė - Juka. Juka verdama taip - į puodą dedama išvalytos žuvis (apie 1-1,5 kg) sluoksniuojant su svogūnais ir smulkiai pjaustytomis morkomis. Beriama druska (apie 2 valgomuosius šaukštus) ir pipirai. Užpilamas vanduo, kuris neapsemia visos žuvies. Juka verdama ant stiprios ugnies apie 30min.. Juka privalo būti sūroka. Baigiant virti užpilama pienu ir dar pakaitinama minutėlę. Ginučių kaime į žuvienę nededamos bulvės, makaronai, kruopos. Žuvienė valgoma su atskirai virtomis karštomis bulvėmis.

Link Ginučių

Vakar turėjom smagų pasivažinėjimą po rudenėjantį Aukštaitijos nacionalinį parką. Kol kas stebimi pirmieji gamtos pokyčiai, bet vasarinio turistų ir poilsiautojų srauto nė kvapo. Prie dažnam vandens turistui pažįstamo Ginučių malūno (http://www.tpl.lt/ginuciu-vandens-malunas/ http://www.fvs.lt/ginuciai/ind1.html) pamatėm vienišą baidarę ir per vasarą prie sotaus gyvenimo pripratusių gulbių šeimyną. Plaukiodamos vos už poros metrų jos laukė savo kąsnio :)
Aukštaitijos kaimai aprimę. Vos viena kita gyvybė kruta kieme ar kapstosi darže. Taip, kaip daugelį metų prieš tai. Keičiasi valdžios. Pasaulį krečia krizės. O kaimo žmogui savam ūkelyje vis tie patys darbai. Pavasaris. Vasara. Ruduo. Žiema. Pavasaris...
Tik sveikatos mažėja. Vaikus keičia vis rečiau vasarot beužsukantys anūkai. Bendraamžiai kaimynai, pažįstami ir giminės vis dažniau primena apie finišo tiesiąją...

Špižiniai puodai

Prieš kelias savaites užsidegiau mintimi išvirti šeimai plovo. Susiradau daugmaž į tikrą panašų uzbekiško plovo receptą (jau pamest spėjau :). Pabandžiau, ir net pats nustebau rezultatu. Sėkmė paskatino susirūpinti ir antrą kartą pagaminti dar geriau. Šiai dienai turiu numatęs porą rimtų variantų:
http://giedrius-v.livejournal.com/51512.html
http://go.access.ru/recipes/recipe11.html
Tik kokia gamyba be tam tinkamo špižinio puodo.
Pradėjau žvalgytis kas mūsuose parduodama. Turguj tuščia. Baltarusiai lieja tik keptuves ir archajiškus krosnies puodus. Švediški ar prancūziški - šaunu, bet net ir puodui visam gyvenimui piniginės plonint nesinori - kainos 400 Lt ir daugiau. Artimoji Europa nieko patrauklaus nesiųlė, o ir paštu toks svoris išbrangs. Nejučia prisikasiau iki ukrainiečių http://www.syton.com.ua/production.php. Gaminiai gražiai pateikti. Kainos mūsiškos, iki 200 Lt su dangčiu. Ir, o stebukle, viena lietuvaičių įmonė užpirko bandomąjį siuntinį. Tik jau išpardavė :(. Laukiu naujo atvežimo.

Startas

Keistas jausmas išeinant į virtualią viešumą. Aplink sambrūzdis: krizė, bankrotai, rinkimai, šildymo kainos. Žmonija neramiam buvime. Kas gūžiasi. Kas bando kovot. Kiti džiaugiasi suirute ir rieškučiomis semia visokį gėrį. O aš, vietoj to, kad prisijungčiau prie kažkurios grupės, bandau sau naują informacijos pateikimo būdą :)