Akimirkos įtaka suvokimui

Šeštadienio vakarą ramiai važiuojant keliu, po nedidelės diskusijos apie gyvenimo vertybes, jos buvo patikrintos. Netikėtai iššokusi stirna aplamdė mūsų automobilį. Nors suvokiu, kad sekundės dalys galėjo sukelti didelius nuostolius su pilnom akim stiklų, kraujo ir žarnų kokteiliu panosėje, bet tuo pačiu kaltinu likimą dėl sutrukdymo ramiai leisti tęsti kelionę. O juk tik akimirkos trūko, kad smūgio būtume išvengę: 1km/h lėtesnio ar greitesnio važiavimo, po stirnos kojomis pasipainiojusios šakos, priešais važiavusio ir ją išbaidžiusio automobilio...
Todėl šiuo metu jaučiuosi nelaimingu, vietoj to kad jausčiausi naujai gimusiu.