Susan Boyle

Jau spėjau primiršt, kad pirmadienį gauta nuoroda apie Britanijos talentų konkursą pribloškė. Pradinis vaizdas atrodė bus patyčia. Bet po to šiurpuliukai nubėgo. Tądien įvairius reportažus nuo-iki peržiūrėjau 3 kartus. Vienas jų http://www.youtube.com/watch?v=RxPZh4AnWyk&feature=related

Tūbelių žymėjimas

Nuo senų laikų sklandė gandai, kad juostelė dantų pastos ar pan. tubelėj reiškia kažką. Vieni teigė, kad spalvos apibūdina sudėtį, pvz. juoda - cheminis darinys, žalia - natūralios medžiagos, mėlyna - tarpinis produktas. Kiti aiškino, kad žalias brūkšnelis - produktas skirtas Vokietijai ar kt. Vakarų Europos šaliai, o juodas - trečiosioms šalims, tame tarpe ir mums. Gandų amžius senas, nuo tų laikų, kai pradėjo plūst importas, o vietiniai vartotojai pradėjo jausti, kad Vokietijoj nupirkta tūbelė ar skalbimo priemonė yra žymiai efektyvesnė ("žymiai" palikim objektyviems tyrimams) ir turi ne juodą ar geriausiu atveju mėlyną brūkšnelį, o kokį nors mažiau bauginantį.
Šis klausimas kamavo vieną žmogų, kuris ėmėsi tyrimo. Toliau jo sužinota info, kuria ko gero lieka patikėti (stilius netvarkytas):
"Susisiekiau su pakavimo įrangos tiekėjais. Tas stačiakampis vadinasi fotožyme. Skirtas tam, kad automatizuotai tūteles klijuojant roboto akis atpažintų, kur nukirsti ilgą pakavimo pusfabrikatį - "vėdarą" :-) ir užklijuoti toj vietoj. Spalva priklauso nuo to, kokios spalvos klišę turėjo spausdinusi ant pakuotės spaustuvė. Daugiausiai buna juodo teksto, tai ant tos klišės ir fotožymę juodos spalvos uždeda. Jeigu kitos spalvos tekstas, tai labai tikėtina, kad ir fotožymė bus tos kitos bet būtent teksto spalvos. Fignia pakuotojų manymu būtų specialiai papildomą klišę daryti, kad butinai fotožymė būtų kitos spalvos. Taip pat fignia būtų jautresnę ir brangesnę roboto akį instaliuoti, kad dirbtu ne tik su standartine tamsia spalva, bet ir pvz. rožine taip pat lengvai atpažintų, kaip juodą."

Antsnukis

Kiek nedaug reikia, kad išėjęs iš namų sveikas, dėl kitų neatsakingumo, grįžtum gyvenimo palamdytu. Verbų sekmadienis. Einam skvereliu. Priešais kokių 10m. mergaitė vedasi vilkšunį. Šuo ko gero sveria daugiau nei ji. Ūgis panašus. Antsnukio nerasta. Šuo taikosi pabendraut. Mes nenorim. Norėdamas apsigint nuo sutepimo, kilstelėjau ranką. Šuo suurzgė ir pajutau skausmą. Rezultatas - apynaujis paltas su skyle, nedidelė mėlynė rankoje ir dalyvių bei susijusių asmenų neigiamos emocijos.

Gandralizdis

Šeštadienio darbai prasidėjo nuo sprendimo iškelt į stulpą pagrindą gandralizdžiui. Stulpas senas telefoninis, kiek pakrypęs. Ant gretimo ne kartą sėdėdavo iš namų išvytas gandras. Tikimybė nedidelė, o gal. Statistika byloja, kad stulpai gerokai mažiau populiarūs už medžius. Bet ir juose ne kiekvienam apsigyvena. Gal artima konkurencija nepatiks. Bet kokiu atveju, stulpas man mažiau skausminga už apdergtą stogą (neatmetama galimybė sukonstruot rėmą ir ten).
Pasvarstę galimybes lipti nagėmis, nutarėm išbandyt kopėčių ilgį - gal pakaks. Tikrai! Apsiginklavom raktais, rūdžių naikinimui paėmėm žibalo. Apsijuosiau senu ryšininkų diržu - jei jau krisiu nuo kopėčių, tai nors pakibsiu kuriam laikui ore, vietoj skausmingo nusileidimo.
Metalinis rėmas, ant kurio buvo sukami laidai nusiėmė be didelio vargo.
Ant šio rėmo kaimynas suvirino metalinį ratą su keliais skersiniais ir į viršų riestai nagais - šakų užtvirtinimui.
Konstrukcija be didelio vargo atsidūrė stulpo viršūnėje. Dar keli pagaliai paskatinimui kraut lizdą ir komp[ozicija kalno šlaite baigta. Laukiam pargrįžtant gandrų. Manau darbas atliktas pačiu laiku, nes jau prieš kelias dienas pastebėjau pirmuosius.