Šeštadienio darbai prasidėjo nuo sprendimo iškelt į stulpą pagrindą gandralizdžiui. Stulpas senas telefoninis, kiek pakrypęs. Ant gretimo ne kartą sėdėdavo iš namų išvytas gandras. Tikimybė nedidelė, o gal. Statistika byloja, kad stulpai gerokai mažiau populiarūs už medžius. Bet ir juose ne kiekvienam apsigyvena. Gal artima konkurencija nepatiks. Bet kokiu atveju, stulpas man mažiau skausminga už apdergtą stogą (neatmetama galimybė sukonstruot rėmą ir ten).
Pasvarstę galimybes lipti nagėmis, nutarėm išbandyt kopėčių ilgį - gal pakaks. Tikrai! Apsiginklavom raktais, rūdžių naikinimui paėmėm žibalo. Apsijuosiau senu ryšininkų diržu - jei jau krisiu nuo kopėčių, tai nors pakibsiu kuriam laikui ore, vietoj skausmingo nusileidimo.
Metalinis rėmas, ant kurio buvo sukami laidai nusiėmė be didelio vargo.
Ant šio rėmo kaimynas suvirino metalinį ratą su keliais skersiniais ir į viršų riestai nagais - šakų užtvirtinimui.
Konstrukcija be didelio vargo atsidūrė stulpo viršūnėje. Dar keli pagaliai paskatinimui kraut lizdą ir komp[ozicija kalno šlaite baigta. Laukiam pargrįžtant gandrų. Manau darbas atliktas pačiu laiku, nes jau prieš kelias dienas pastebėjau pirmuosius.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą