Puslapiai

antradienis, vasario 17, 2009

Apie "rūkytą" mėsytę

Nežinau kiek žemiau išdėstyta informacija tikroviška, kiek gasdinanti, bet paskaičius išvados dėliojasi ne minimų produktų linkme:

Gerbiamieji, ar kada nors klausėte savęs, kodėl parduotuvinė "rūkyta" mėsa šilumoj sugenda per porą dienų, kai tokia pat kaimiška - gali stovėti mėnesius?
Taigi viskas labai paprasta - parduotuvėse nėra rūkytos mėsos. Yra tik mirkyta.

Kodėl negenda rūkyta mėsa?
Yra kelios priežastys:
1. Ji yra padžiovinta (rūkant mėsa džiųsta, taip prarasdama keliasdešimt procentų masės), o kuo mažiau vandens, tuo sunkiau dauginasi bakterijos.
2. Ji yra gerai sūdyta (o druska - puikiausias konservantas)
3. Joje nėra papildomų puvimą skatinančių medžiagų, tai natūralus produktas.
4. Rūkant mėsą, ant jos gabalo susidaro apsauginė mineralinių medžiagų plėvelė, o pati mėsa sterilizuojasi. Įpjovos vietoje vandens likutis greitai išgaruoja, druskos koncentracija padidėja, taip sudarydama apsauginį sluoksnį. Dėl to net prapjautas rūkytos mėsos gabalas kambario temperatūroje nesugesti gali ištisas savaites.

Kodėl genda parduotuvinė mėsa?
Irgi yra kelios priežastys:
1. Ji yra mirkyta aromatizatorių tirpale (taip, yra ir "rūkytą" kvapą bei skonį suteikiantys aromatizatoriai), o dėl mirkymo ji ne tik nepraranda masės, bet ir pasunkėja iki 10-20 procentų. O kuo daugiau drėgmės, tuo bakterijoms smagiau.
2. Dalis druskos tokioje mėsoje pakeičiama "skonio ir kvapo stiprikliu" - natrio gliutamatu, kuris ir pats turi sūrų skonį, bet netrukdo daugintis bakterijoms.
3. Kad mėsos skonis būtų stipresnis, jinai dažniausiai mirkoma kraujo plazmos tirpale - pastarasis turi daugumą mėsoje esančių tirpių medžiagų, taip sustiprindamas mėsišką skonį, bet kartu tampa itin gera terpe bakterijoms.
4. Ar prapjausi parduotuvinės mirkytos mėsos gabalą, ar neprapjausi, drėgmės ten tiek, kad jokia apsauginė druskos plėvelė nesusidarys. Todėl tokia parduotuvinė mėsa pūrti pradės labai labai greitai. Palaikę kelias dienas ją kambario temperatūroje, gausite puvėsio gabalą.

Kad antroje dalyje minima informacija panaši į tiesą, rodo chemijos maisto pramonei gamintojų pasiūlymai:
http://www.sorenpina.lt/?p=14#2
http://www.laybaltija.lt/files/?file,4

Daugiau baisybių maisto ir aplinkos tema: http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/ka_mes_vartojame

O pats pats idomiausias yra šis reportažas: http://www.manskanu.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=84&cntnt01detailtemplate=article_main&cntnt01returnid=155

pirmadienis, vasario 02, 2009

Kraujiniai vėdarai

Kaip minėjau, su kiaule parsigabenau apie 1,5 litro kraujo. Pradinė mintis - vėdarai. Bet iš tingumo ji atmetama. Sėkmingai iš to pačio įdaro vaikystėje kepdavo kraujinę bandą.
Taigi iš vakaro užsimerkiau 0,5 kg miežinių kruopų (kad nereiktų ilgai laukt, kol jos išbrinks kepimo metu).
Ruošiant masę į kruopas įmaišiau 3 šaukštus ruginių miltų. Gal dėl vientisumo?
Truputis druskos.
Sukrešėjusį kraują sėkmingai išmaišo virtuvinio kombaino kokteilinė :) Kraują stingdantis vaizdas? Ne, greičiau uogų kokteilis :)
Paspirginam lašinukų ir svogūną (gretimam kampe vyksta bulvinių vėdarų gamyba, tad šį ingredientą dalinamės pusiau)
Viską išmaišiau. Gavosi skystoka vientisa masė. Viską supyliau į špižinį, aleijum išteptą, puodą.
Nežinau kiek reiktų kept atkirai, bet kadangi tuo pačiu kvapus skleidė vėdarai, tai taikiausi prie jų - apie 1,5 val. nustačius 200 laipsnių.
Galutiniam rezultate gavosi juoda banda, gan stora pluta. Labai skanu ne tik karšta, bet ir pakartotinai riekelėmis pakepinta keptuvėje.

Apie kiaules 2

Taigi, ankstų šeštadienio rytą keliuosi kaip į darbą. Tikslas - mėsa. Lengvam šaltukui spaudžiant riedu vietomis apledėjusiu vietinės reikšmės keliu į fermą. Širdy neramu, nes nežinau ką ir kaip gausiu, kiek būsiu apgautas ir pan. Giedraičių pakrašty stovi ferma. Iki šiol ji akysna neužkliūdavo. Bandau rasti įėjimą, bet pakliūnu tik pas kriuksinčius riestauodegius. Vis gi nuoroda kur pasiimt grobį gauta. Priėjimą pastoja traktorius su malkomis ir suku ratą aplink fermas iš kitos pusės.
Paimta 68 kg kiaulaitė. Bent toks skaičius nurodomas ant reklaminio LR Ūkio ministerijos lapelio, kur sąskaita užrašyta taip:
70-2(neįsivaizuoju kas tai)=68
68x6,5(gyvo svorio kaina)=442
45 (nudorojimas)
=487
Galva atskirai. Likusi kiaulė išilgai perpjauta į dvi lygias dalis. Žarnos ir skrandis išplauti, suvynioti į šiūkšlių maišą. Subproduktai atskirame kibire. Kadangi buvom prašę kraujo, atneša porą stiklainiukų jau pakrešėjusio.
Viską pasikraunu ir namo.
Darbą pradėjom ~10 ryto. Apie pietus pagrindinis dorojimas jau į pabaigą. Pradedam pakuot mėsą ir dėt ją šaldiklin. Ilgiausiai suku galvą kaip sudorot kiaulės galvą. Žandikauliai kietai sučiaupti, o juk man galvą reikia padalint į kelias dalis. Kelioliką minučių dusinuosi, kol rezultatas - keli gabalai šaltienai ir liežuvis greitiems pietums, bei smegenys užkandai :)
Gal 17val. baigta malt mėsa. Pradedam gamint dešreles. Paskutiniu darbu liko spirgučiai. 19 val. namuose skaidosi gamybos vaizdas - grįžtam į įprastą buitį.